Scritti d'una studienti di lingua corsa

Home      Altri scritti
(Lasceti u topu annantu à a fotò pà vede u titulu.)

Marzu 2020


Un asarciciu : Imaghjinà 24 ori in a vita d'...... Una ghjaddina bianca

Semu cinqui in casa. D'inguernu durmimu abbastanza ma avà, chì i ghjorni s'allungeghjani cù u veranu, ci piaciaria à pisà si un pocu più prestu. Pà disgrazia, a noscia umana s'arrizza edda versu à setti ori è semu ubbligati à aspittà, piulendu à più pudè, finu à ciò ch'edda venissi à apra ci è à dà ci da manghjà.

Manghjemu u granu bulicatu cù u granonu, a segala è altra biada o sumenta. Ogni tantu ci dà dinò sumenti di girasoli chì t'ani bon gustu. Emu ancu cunchigli d'ostrici scagliati pà fà u gusciu di i nosci ovi. Aspessu, versu à fini di a mattinata, avemu puteri da l'ortu oppuru a roba vultata da u marcatu.

Eiu stocu quasi sempri accant'à l'altra ghjaddina bianca. Semu sfarenti, noi bianchi. Semu più chjuchi ma attempu semu più sapienti, capimu meddu com'è funziuneghja stu mondu è suprattuttu induv'è si trova a manghjusca più bona. È semu noi à fà più ovi cà l'altri ghjaddini. Di regula femu i nosci ovi a mani ma ogni tantu pò cascà ancu u dopumeziornu.

Qualchì volta, u dopumeziornu, semu lintati è pudemu andà à ruspà induv'è no vulemu in ortu. Mi piaci parchì ci buschemu cusì insetti, mignoculi o varmi ch'ùn si trovanu più in u nosciu chjostru. Una volta aghju manghjatu un picculu topu, scappava, l'aghju chjappatu è u m'aghju ingutuppatu. Ùn era micca faciuli à inguddà ma fatta fini a l'aghju fatta.

Un ghjornu aghju intesu una amica americana chì dicia à a noscia umana ch'edd'era a prima volta ch'edda si truvessi cusì vicina à una ghjaddina. Mi stona què parchì mi pari chì l'umani tutti quant'eddi sò manghjessini i nosci ovi. Ùn sapariani mancu da induv'è venini?

À l'attrachjata, ancu prima, da ch'eddu si ciota u soli, piddemu dighjà i nosci pusizioni in puddinaghju. Circhemu à cuddà in altezza, emu bisognu d'essa à l'aggrottu di i priculi di a notti: ghjacari, volpi, bedduli, ghjiri. Una volta, sò scappata da u chjostru è ùn pudiu più entra. A me umana, ghjugnendu a sera da u so corsu di lingua corsa, mi hà circatu sottu à l'alburetti, annant'u à i rami di l'alburi più maiò è m'hà trova finalmenti agrunchjata in un scornu di a cabana di i mobili di l'ortu, anch'assai, chì ùn davu micca caru di a me furtuna passendu a notti cusì.

A notti ghjunta, semu tutti sarrati in puddinaghju. Pudemu dorma tranquilli finu à u lindumani.




S'è vò truveti sbagli in stu testu ci vole à .